Koridorius (1995)

  |   prabalsavo: 0  

Filmo erdvė – šalis, miestas, žmogaus siela – įgijo pareities prisiminimų formą, kuri išsaugo motinos žvilgsnį, tėvo prisilietimą, nemotyvuoto blogio pažinimą. Dabarties atmosfera yra amžina.
Toks pat amžinas ir šalį, miestą, sielą užgulęs smogas, sumišęs su cigarečių dūmais, su sniego baltumu. Tokia pat amžina yra mūsų kasdienių kelionių koridoriumi tuštuma. Ieškodami aiškaus žvilgsnio, atveriame ne vienas duris.
Filmas – praeities ir dabarties pojūčių ir fragmentų mozaika. Apokaliptiniame filmo pasaulyje išnyksta laiko ir logikos sąvokos. Koridorius jungia vakarykštę dieną ir dabartį, jame daug durų, nežinia kur vedančių…

Pridėta: kalibrasss
Тagai: 1995

Panašus filmai

Komentarai: 0
Pakomentuok

Atnaujinti kodą